- išgrauž
- išgraũž interj. žr. išgrauš: Žmonys, sulaukę rudens vaisiaus, sako: „Išgraũž tau, bade, pavasarį“ J. Pavalgė, atsigėrė ir, nė dėkui, nė išgrauž nepasakęs, išejo Šv. Anas gavo pinigų, ė tau išgrauž Ds. Kai veda (vesdina), tai dėkui, o kai žada [vesti] – išgrauž Trgn. Už išgertąją Gumbui nei dėkui, nei išgrauž nepasakęs Žem. Tai mane dėl to silpnino, kad aš panerčiau į Šešupę? Išgrauž! V.Kudir. Išgrauž ponams ir pristovams JD838.
Dictionary of the Lithuanian Language.